Naujas retas vaivorykštinių vynuogių hibridas, ekologiškas, skanus, atsparus valgomųjų vaisių augalas, retas sukulentas, sodo augalas, skirtas naudoti lauke.
Krūminis, daugiametis vynmedis, pavyzdžiui, kultūrinis vynmedis (Vitis vinifera), yra susijęs su vynuoginių (Vitis viniferaceae) šeimos vynmedžių gentimi. Šis augalas auginamas beveik kiekvienoje šalyje vidutinio klimato ir subtropikų regionuose. Ši rūšis natūraliai neaptinkama. Ji atsirado senovėje iš laukinių miško vynmedžių, kurie paplito nuo Kaspijos jūros pietinės pakrantės iki Viduržemio jūros šiaurinės pakrantės.
Vynuogės yra vieni pirmųjų augalų, kuriuos pradėjo auginti žmonės. Tai, kad šis augalas žmonėms buvo žinomas nuo senų laikų, liudija faraonų kapų bareljefai ir freskos. Taip pat yra rašytinių dokumentų, iš kurių galima daryti išvadą, kad vynuogės buvo auginamos jau prieš 7000 metų, o iš jų vaisių buvo gaminamas vynas. Vynuogininkystė klestėjo Mesopotamijoje (Babilone ir Asirijoje) prieš 4000 metų. Šį augalą taip pat augino senovės graikai, kurie vykdė plačią prekybą su Indija ir Vidurine Azija. Šiandien ši kultūra išlieka tokia pat populiari, kaip ir prieš tūkstančius metų. Augalo vaisiai naudojami sultims, kompotams, vynui, razinoms, uogienėms, actui, rauginimams gaminti, taip pat gali būti vartojami švieži. Iš vynuogių sėklų išgaunamas vertingas aliejus, kuris plačiai naudojamas kosmetikos ir farmacijos pramonėje. Vynuogių lapai naudojami dolmai, kopūstų suktinukams ir kt. gaminti.
Pietiniuose regionuose auginami vynmedžiai gali pasiekti 30–40 metrų ilgį, o vidutinėse platumose jie neviršija 3 metrų. Tokio augalo šakos prie atramų įsikimba ūseliais. Seni kamienai padengti giliai vagota ruda žieve, kuri skyla. Jauni stiebai yra šviesiai geltoni arba ryškiai raudoni. Pakaitomis išsidėstę lapų lapai sudaryti iš 3 arba 5 skiaučių ir turi lapkočius. Purus arba tankus šluotinis žiedynas susideda iš mažų, šviesiai žalių, hermafroditinių žiedų. Šis augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais, o vaisiai sunoksta rugpjūtį arba rugsėjį (kai kurių veislių – spalį). Įvairių formų kekės sudarytos iš sultingų vaisių, kurių kiekviename yra 1–4 sėklos; kai kurios veislės yra be sėklų. Vaisių spalva įvairi, pavyzdžiui: žalia, violetinė-juoda, geltona, rožinė ir tamsiai raudona. Paprastai vaisiaus paviršius padengtas vašku. Toks augalas gyvena labai ilgai, iki 130–150 metų.
